Cholesterolio mažinimui

Cholesterolis yra riebi medžiaga, kuri yra būtina, kad mūsų kūnas veiktų kasdien. Tam tikras cholesterolio kiekis yra sveikas, nes jis yra ląstelių sienelių dalis, taip pat būtinas hormonams gaminti, tačiau yra tam tikra cholesterolio norma kraujyje, peržengus ją reikalingi vaistai, mityba cholesterolio mažinimui. Yra dvi pagrindinės cholesterolio rūšys – MTL arba „blogasis“ cholesterolis ir DTL arba „gerasis“ cholesterolis. DTL cholesterolis yra naudingas organizmui. Tačiau, jei MTL cholesterolio yra per daug, jis gali nusėsti ant arterijų sienelių, susiformuoti ateroma (riebalinė medžiaga) ir susiaurėti arba užsikimšti kraujagyslės. Laikui bėgant, laipsniškas ateromos susidarymas gali susiaurinti arterijas, aprūpinančias širdį krauju. Šis procesas vadinamas ateroskleroze ir galiausiai gali sukelti širdies priepuolį ar insultą. Viena iš didelio MTL cholesterolio priežasčių yra dieta, kurioje yra daug sočiųjų riebalų.

Cholesterolio mažinimas

Kaip minėta, didelis cholesterolio kiekis padidina širdies ligų ir širdies priepuolių riziką, dėl to reikia imtis veiksmų cholesterolio mažinimui. Pirmiausia, vaistai cholesterolio mažinimui gali padėti pagerinti cholesterolio kiekį, juos turėtų išrašyti medikas po apžiūros, kuomet nustatomas aukštas cholesterolio kiekis kraujyje. Žinoma, vaistai yra tik pirma priemonė, kuri padeda kovoti su cholesteroliu, privaloma ir tinkama mityba, jei norisi išvengti didesnių sveikatos problemų. Cholesterolio mažinimui įtakos turi ir sportas, žalingų įpročių atsisakymas.

Kas yra „gerasis“ cholesterolis?

DTL cholesterolis yra kitaip žinomas kaip „gerasis cholesterolis“. Jis pašalina kenksmingą blogąjį cholesterolį iš ten, kur jam nepriklauso būti. Aukštas DTL kiekis sumažina širdies ligų riziką, tačiau mažas kiekis padidina riziką susirgti nenorimomis ligomis. HDL trumpinys reiškia didelio tankio lipoproteinus. Kiekviena DTL cholesterolio dalis yra mikroskopinė dėmė, kurią sudaro lipoproteinų kraštelis, supantis cholesterolio centrą. DTL cholesterolio dalelės yra tankios, palyginti su kitų tipų cholesterolio dalelėmis, todėl jos vadinamos didelio tankio.

Cholesterolis nėra blogai. Tiesą sakant, cholesterolis yra būtinas riebalas. Jis užtikrina stabilumą kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje. Kad cholesterolis galėtų keliauti per kraują, jį turi transportuoti pagalbinės molekulės, vadinamos lipoproteinais. Kiekvienas lipoproteinas turi savo pirmenybę cholesteroliui ir kiekvienas skirtingai veikia su jame esančiu cholesteroliu. Ekspertai mano, kad DTL cholesterolis gali veikti įvairiais naudingais būdais, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką:

• DTL cholesterolis sugeria ir pašalina MTL arba „blogąjį“ cholesterolį;
• DTL sumažina, pakartotinai panaudoja ir perdirba MTL cholesterolį, transportuodamas jį į kepenis, kur jį galima perdirbti;
• DTL cholesterolis veikia kaip vidinių kraujagyslių sienelių (endotelio) priežiūros komanda. Vidinių sienelių pažeidimas yra pirmasis žingsnis aterosklerozės, sukeliančios širdies priepuolius ir insultus, procese.

Kas yra „blogasis“ cholesterolis?

MTL cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jis kaupiasi jūsų kraujagyslių sienelėse ir padidina jūsų sveikatos problemų, tokių kaip širdies priepuolis ar insultas, tikimybę. Tačiau net ir blogasis cholesterolis nėra pavojingas. Jūsų organizmui jo reikia, kad apsaugotų nervus ir palaikytų sveikas ląsteles ir hormonus. Dalis cholesterolio gaunama iš maisto, kurį valgome, o kitą dalį gamina kepenys.

Didžioji dalis cholesterolio mūsų organizme yra MTL. Likusi dalis yra didelio tankio lipoproteinai (DTL) arba „gerasis“ cholesterolis. DTL nuneša MTL į kepenis, kur jis išplaunamas iš organizmo. Aukštas DTL kiekis gali apsaugoti nuo širdies priepuolių ir insultų.

Padidėjusio cholesterolio požymiai

Nors šiek tiek cholesterolio reikia, kad mūsų kūnas veiktų, per didelis cholesterolio kiekis gali sukelti sveikatos problemų. Papildomas MTL cholesterolis kaupiasi arterijų sienelėse, formuojasi apnašos ir sukelia medicininę problemą, vadinamą ateroskleroze. Aterosklerozinės plokštelės pirmiausia gali susiaurėti, tada užblokuoti arterijas, todėl kraujui sunkiau tekėti. Aukštas cholesterolio kiekis gali būti paveldimas, tačiau dažnai tai yra nesveiko gyvenimo būdo pasirinkimas, todėl jo galima išvengti arba koreguoti.. Sveika mityba, reguliari mankšta ir kartais vaistai gali padėti sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį.

Didelis cholesterolio kiekis neturi jokių simptomų. Kraujo tyrimas yra vienintelis būdas nustatyti, ar turite jį. Pasak Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (NHLBI), pirmasis cholesterolio patikrinimas turėtų būti atliktas nuo 9 iki 11 metų amžiaus, o po to kartojamas kas penkerius metus. NHLBI rekomenduoja kas vienerius ar dvejus metus tikrinti cholesterolio kiekį vyrams nuo 45 iki 65 metų ir moterims nuo 55 iki 65 metų. Vyresniems nei 65 metų žmonėms cholesterolio tyrimai turėtų būti atliekami kasmet. Gydytojas taip pat gali pasiūlyti atlikti dažnesnius tyrimus, jei jūsų šeimoje yra asmuo, kuriam nustatytas didelis cholesterolio kiekis, širdies liga ar kiti rizikos veiksniai, pvz., diabetas ar padidėjęs kraujospūdis.

Sumažėjusio cholesterolio požymiai

Gali būti, kad cholesterolio kiekis yra per mažas. Tačiau tai daug rečiau nei didelis cholesterolio kiekis. Didelis cholesterolio kiekis yra stipriai susijęs su širdies ligomis, tačiau mažas cholesterolio kiekis gali būti kitų sveikatos sutrikimų, tokių kaip vėžys, depresija ir nerimas, veiksnys.

Žmonėms, turintiems aukštą MTL cholesterolio kiekį, simptomai dažnai nebūna matomi, kol neįvyksta širdies priepuolis ar insultas. Jei yra rimtas vainikinių arterijų užsikimšimas, dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo į širdies raumenį galite jausti skausmą krūtinėje. Esant žemam cholesterolio kiekiui, nėra krūtinės skausmo, rodančio, kad arterijoje kaupiasi riebalinės medžiagos. Depresija ir nerimas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, įskaitant galbūt mažą cholesterolio kiekį. Depresijos ir nerimo simptomai yra šie: nervingumas, sumišimas, sunkumai priimant sprendimą nuotaikos, miego ar valgymo įpročių pokyčiai. Jei jaučiate, bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų, kreipkitės į gydytoją. Jei gydytojas nesiūlo atlikti kraujo tyrimo, paklauskite, ar nereikėtų jo atlikti.

Padidėjusio cholesterolio priežastys?

Didelis cholesterolio kiekis gali atsirasti tada, kai jūsų kraujyje yra per daug riebiosios medžiagos, vadinamos cholesteroliu. Tai daugiausia sukelia riebaus maisto valgymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat viena iš priežasčių gali būti paveldimumas. Cholesterolio kiekį galite sumažinti sveikai maitindamiesi ir daugiau mankštindamiesi, tačiau dažniausiai reikia vartoti tam tikrus cholesterolį reguliuojančius vaistus.

Įvairūs dalykai gali padidinti aukšto cholesterolio kiekio riziką:

• Amžius. Mūsų cholesterolio lygis linkęs didėti senstant. Nors tai rečiau, jaunesni žmonės, įskaitant vaikus ir paauglius, taip pat gali turėti aukštą cholesterolio kiekį;
• Paveldimumas. Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje gali pasireikšti šeimose;
• Svoris. Antsvoris arba nutukimas padidina cholesterolio kiekį.

Jei nesate fiziškai aktyvus, fizinio aktyvumo didinimas gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Fizinio aktyvumo didinimas kartu su sveika mityba taip pat gali padėti numesti svorio, jei turite antsvorio ir pagerinti širdies sveikatą. Daug skaidulų turinčios dietos ir daug daržovių, vaisių ir nesmulkintų grūdų bei augaliniais steroliais praturtinto maisto valgymas taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Jei šių gyvenimo būdo pokyčių nepakanka cholesterolio kiekiui sumažinti, gydytojas gali patarti vartoti cholesterolio kiekį mažinančių vaistų.

Cholesterolio kiekio kraujyje normos

Cholesterolio kiekis linkęs didėti su amžiumi. Ilgus metus nekontroliuojamas cholesterolio kiekis gali sukelti nemalonumų, papildomų ligų ir būti sunkiai gydomas. Paprastai vyrai visą gyvenimą turi aukštesnį cholesterolio lygį nei moterys. Vyrų cholesterolio kiekis didėja su amžiumi, o moterų cholesterolio kiekis pakyla po menopauzės.

Bendras cholesterolio kiekis mažesnis nei 200 mg/dl yra sveikas suaugusiesiems. Gydytojai 200–239 mg/dl rodmenis laiko ribiniais, o mažiausiai 240 mg/dl – dideliais. Idealiu atveju MTL cholesterolio kiekis turėtų būti mažesnis nei 100 mg/dl. Gydytojai gali nereikšti susirūpinimo dėl 100–129 mg/dl cholesterolio lygmens žmonėms, neturintiems sveikatos problemų, tačiau jie gali pasiūlyti gydymą šiame etape žmonėms, sergantiems širdies ligomis ar jos rizikos veiksniais. Jei žmogaus rodmuo yra 130–159 mg/dl, jis yra ribinis, o 160–189 mg/dl – didelis. Mažiausiai 190 mg/dl rodmuo yra labai didelis, dėl to verta pradėti gydymą.

Maisto produktai cholesterolio mažinimui

Norint gerai jaustis, pirmiausia reikia pradėti nuo tinkamos mitybos ir judėjimo. Sveika ir subalansuota mityba ne visuomet padės kovoti su cholesteroliu, nes jis gali būti įgimtas, tačiau tiems, kurie nori išvengti aukšto cholesterolio arba jo trūkumo reikalinga dieta cholesterolio mažinimui:

Uogose, įskaitant mėlynes, braškes, gervuoges ir avietes, gausu širdžiai naudingų antioksidantų, polifenolių ir skaidulų, kurios padeda kovoti su lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ligas. Jie taip pat yra geras vitamino C šaltinis, kuris siejamas su mažesne insulto rizika. Ir jų skonis taip pat puikus! Pridėkite mėgstamų uogų į dribsnius, jogurtą, kokteilius ir salotas. Jūsų širdis ir juosmuo bus laimingi.

Avižiniuose dribsniuose yra tirpių skaidulų, kurios, kaip įrodyta, mažina cholesterolio kiekį. Avižinių dribsnių skaidulos, beta gliukanai, gali būti ypač naudingi širdies sveikatai ir svorio kontrolei. Avižiniuose dribsniuose taip pat yra mineralų magnio ir kalio, kurie taip pat naudingi širdžiai. Taigi kitą kartą, kai ieškosite sveikų pusryčių dribsnių, rinkitės avižinius dribsnius, o ne kvietinius. O norėdami pagerinti mitybą, pabarstykite uogomis ir šaukštu chia sėklų.

Kryžmažiedės daržovės, įskaitant brokolius, lapinius kopūstus, žiedinius kopūstus, kopūstus, briuselio kopūstus yra skaidulų šaltinis, taip pat juose gausu vitaminų, mineralų ir fitocheminių medžiagų, kurios turi antioksidacinių savybių ir padeda kovoti su širdies ligomis. Pavyzdžiui, brokoliuose gausu vitamino C, kalcio, skaidulų ir vitamino A. Juose taip pat gausu sulforafano – sveikatą stiprinančio junginio, galinčio kovoti su ligomis. Žiediniai kopūstai gal ir ne žali, bet kupini širdžiai naudingų savybių, mažina cholesterolio kiekį ir mažina širdies priepuolių riziką. Kryžmažiedžių daržovių skonis puikus, kai kepamas su trupučiu alyvuogių aliejaus ir mėgstamų prieskonių.

Lašišoje ir kitose riebiose žuvyse, įskaitant upėtakį ir sardines, yra širdžiai naudingų riebalų, žinomų kaip omega-3 , kurie, kaip įrodyta, mažina trigliceridų kiekį, mažina uždegimą ir mažina apnašų susidarymo arterijose riziką. Siūloma valgyti žuvį bent du kartus per savaitę.

Norint gauti visapusišką šių maisto produktų naudą, reikia pakeisti savo mitybą ir gyvenimo būdą. Vienas iš naudingiausių pakeitimų yra apriboti suvartojamų sočiųjų ir transriebalų kiekį. Sotieji riebalai, tokie kaip mėsoje, svieste, sūryje ir kituose riebiuose pieno produktuose, padidina bendrą cholesterolio kiekį. Sumažinus sočiųjų riebalų vartojimą iki mažiau nei 7 procentų bendros dienos kalorijų normos, MTL cholesterolio kiekis gali sumažėti 8–10 procentų. Transriebalai, maisto produktų etiketėse kartais nurodomi kaip „iš dalies hidrintas augalinis aliejus“, dažnai naudojami margarinuose ir parduotuvėse parduodamuose sausainiuose, krekeriuose ir pyraguose. Transriebalai padidina bendrą cholesterolio kiekį.

Taigi, nepamirškite atlikti kraujo tyrimų, jei norite išsiaiškinti cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat tinkama mityba gali padėti kovoti su cholesterolio pertekliumi ir trukumu. Jei jaučiate, kad organizmas silpsta, nepamirškite omega-3 riebiųjų rūgščių ir kitų papildų, kurie padės pasijusti geriau. Cholesterolio mažinimui galinčius padėti maisto papildus galite įsigyti patogiai internetu mūsų el. parduotuvėje.